Ko galima imtis, susidūrus su PE

Iš pradžių priešlaikinė ejakuliacija (PE) buvo laikoma psichologine problema ir ne vieną dešimtmetį tokie pacientai buvo gydomi taikant tik elgsenos ir kognityvinę terapiją. Vėliau buvo pradėtas naudoti medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, skiriami geriamieji vaistai ir vietinio poveikio preparatai (kremai).

PE, tiek lėtinė (trunkanti visą gyvenimą), tiek įgyta, dažnai yra fiziologinės / neurobiologinės kilmės sutrikimas, kurį galima išgydyti. Jeigu priešlaikinę ejakuliaciją sukėlė kita liga (pavyzdžiui, nediagnozuotas lėtinis prostatitas), šios ligos gydymas teigiamai paveiks ir PE. Netgi visą gyvenimą trunkanti PE gali būti gydoma keliais būdais, kuriuos skiria gydytojas. Bet kuriuo atveju primygtinai rekomenduojama pasitarti su gydytoju, siekiant, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir skirtas tinkamas gydymas. Čia nurodomi keli gydymo būdai, skiriami vyrams su PE simptomais. Jie apima įvairius kognityvinius / elgsenos metodus (pavyzdžiui, specialios pozos lytinio akto metu, pertraukiama stimuliacija), vietinio poveikio anestezuojančios medžiagos ir receptiniai vaistai.

Elgsenos ir kognityvinė terapija. Tai psichologinės ir fizinės technikos, skirtos išmokyti vyrus atpažinti ejakuliacijos artėjimo ženklus ir pagerinti ejakuliacijos kontrolę.

  • Dažniausiai naudojamos elgsenos technikos yra „pradėk-sustok“ (stop-start) technika (kurią pirmą kartą 1956 metais pristatė dr. J. Semansas) ir „suspaudimo“ technika (kurią 1970 metais aprašė H. Mastersas ir E. Johnsonas). Egzistuoja kelios šių technikų modifikacijos, tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad nors iš pradžių jų sėkmė siekia 50–60 proc., tačiau ilgalaikio pagerėjimo jos nesuteikia. Vietoje „pradėk-sustok“ technikos, kuri gali būti nepriimtina moteriai, būtų geriau, jei vyras išmoktų valdyti ir sumažinti susijaudinimo lygį atlikdamas lėtus jausminius judesius ir tuo pat metu giliai ir lėtai kvėpuodamas. Jis turėtų neleisti susijaudinimo lygiui pakilti iki ejakuliacijos ribos, bet neprarasti geros erekcijos. Tokios kvėpavimo kontrolės technikos gali veikti raminančiai ir kurį laiką tikrai gali būti veiksmingos. Tačiau klinikinė patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad taikant šiuos metodus pasiektas pagerėjimas paprastai nėra ilgalaikis.
  • Masturbacija prieš lytinį aktą – tai technika, kuria naudojasi nemažai jaunesnio amžiaus vyrų. Po masturbacijos varpa gali būti desensibilizuota, todėl po atsigavimo laikotarpio ejakuliacija įvyksta vėliau. Arba vyras gali išmokti atpažinti padidėjusio seksualinio susijaudinimo ženklus ir palaikyti savo susijaudinimą žemiau to lygmens, kai galiausiai suveikia ejakuliacijos refleksas. Nors tokios savipagalbos technikos yra itin veiksmingos trumpą laiką, iš esmės jos gali ne tik nepalengvinti, bet netgi apsunkinti PE, nes jas taikant sąmoningai nepaisoma seksualinių pojūčių arba jie slopinami. Be to, tokia masturbacijos praktika, kai kulminacijos taškas pasiekiamas skubant ir be jokių sustojimų, gali dar labiau trukdyti ejakuliacijos kontrolės mechanizmų vystymuisi.

Iš esmės nebuvo atlikta jokių kontroliuojamų tyrimų, kurie patvirtintų elgsenos technikų veiksmingumą.

Gydymas medikamentais. Gydant PE sėkmingai naudojami įvairūs geriami receptiniai vaistai.

Vietinio poveikio kremai ir purškalai, kuriuose yra anestetikų, tokių kaip lidokainas, prilokainas, kurie desensibilizuoja varpą ir taip padeda atitolinti ejakuliaciją, mažesniuose tyrimuose pasirodė ne itin veiksmingi. Tokius vietinio poveikio anestetinius vaistus dažnai būna sunku dozuoti, todėl jie gali padaryti nejautrią varpos galvutę arba pačią varpą, todėl panaudojus per didelę šių medžiagų dozę prarandama erekcija ir (arba) ejakuliacija. Be to, anestetinės medžiagos gali prasiskverbti partnerei ir sumažinti jos malonius pojūčius bei tapti anorgazmijos priežastimi.

Kiti metodai. Kitos savipagalbos priemonės, įskaitant dvigubus prezervatyvus ar prezervatyvus su anestetikais (ejakuliaciją atitolinančius prezervatyvus), kurie sukelia nedidelį aptirpimą ir nujautrina, trumpu laikotarpiu iš dalies yra veiksmingos, bet ilgainiui gali tik pagilinti problemą, vietoje to, kad padėtų ją spręsti, nes naudojant tokias priemones sąmoningai nepaisoma seksualinių pojūčių arba jie slopinami, nors siekiant pagerinti būklę juos reikia kontroliuoti.

Neužsiimkite savigyda. Svarbu pažymėti, kad PE patiriantys vyrai neturėtų užsiimti savigyda, nes ji yra susijusi su įvairiomis rizikomis, pavyzdžiui, gali būti naudojamos netinkamos arba neveiksmingos priemonės. Visų pirma nereikėtų pirkti jokių vaistų internetu iš įmonių ar agentūrų, kurios neturi atitinkamo leidimo jais prekiauti. Svarbu nepamiršti, kad saugiausi ir patikimiausi medikamentai yra tie, kuriuos skiria gydytojas ir kurie perkami iš atitinkamus leidimus turinčių vaistininkų, kuriuos receptą išrašantis gydytojas gerai žino arba iš atitinkamus leidimus turinčių ir sertifikuotų internetinių vaistinių. Daugiau informacijos apie rizikas, susijusias su padirbtais medikamentais.

Literatūros sąrašas
  1. Althof S. E. et al., J Sex Med., 2010 m.; 7(9): 2947–2969.
  2. Atikeler M. K., Gecit I., Senol F.A., Andrologia, 2002 m.; 34(6):356–359.
  3. Broderick G. A., J Sex Med, 2006 m.; 3(4):295–302.
  4. Buvat J., J Sex Med, 2011 m.; 8(Papild. 4):316–327.
  5. Donatucci C. F., J Sex Med., 2006 m.; 3(Papild. 4):303–308.
  6. Europos urologų asociacijos gairės dėl EFS ir PE, 2012 m.
  7. El-Nashaar A., Shamloul R., J Sex Med., 2007 m.; 4(2):491–496.
  8. Gallo L., Perdonà S., Gallo A., J Sex Med. 2010 m.; 7(3):1269–1276.
  9. Giuliano F. et al., BJU International, 2008 m.; 102 (6):668–675.
  10. Giuliano F., Clement P., Eur Urol, 2006 m.; 50 (3):454–466.
  11. Graziottin A., Althof S., J Sex Med, 2011 m.; 8 Papild. 4:304–309.
  12. Halvorsen J. G. et al., J Am Board Fam Pract, 1992 m.;5:51–612.
  13. http://www.fda.gov/Drugs/DrugSafety/ucm169898.htm.
  14. http://www.sciencedaily.com/releases/2012/02/120222093503.htm.
  15. Jannini E. A. et al., Sessuologia Medica. Trattato di psicosessuologia e medicina della sessualità. Elsevier Masson Ed. 2007 m.
  16. Jannini E. A., Lombardo F., Lenzi A., Int J Androl 2005 m.; 28 Papild. 2:40–45.
  17. Jannini E. A., Porst H., J Sex Med, 2011 m.; 8 Papild. 4:301–303.
  18. Jannini E. A., Simonelli C., Lenzi A. J., Endocrinol Invest 2002 m.; 25(11):1006–1019.
  19. Laumann E. O., Paik A., Rosen R.C., JAMA. 1999 m.; 281 (6) :537–544.
  20. Limoncin E., Tomassetti M., Gravina G. L. et al., J Urol 2012 m. lapkričio 6 d. Atviro formato elektroninė knygos versija prieš spausdinant.
  21. Lindau S. T., Schumm L. P., Laumann E. O. et al., NEngl J Med 2007 m.; 357:762–74.
  22. Masters W. H., Johnson V. E., Human sexual inadequacy., Bostonas: Little Brown; 1970 m.:92–115.
  23. McCarty E. J., Core Evidence, 2012 m.;7:1–14.
  24. McMahon C. G. et al., J Sex Med, 2008 m.; 5:1590–1606.
  25. McMahon C. G, et al., J Sex Med, 2011 m.; 8:524–539.
  26. McMahon C. G., Jannini E., Waldinger M., Rowland D., J Sex Med, 2013 m.; 10(1):204–229.
  27. Montorsi F., J Sex Med, 2005 m.; Papild. 1:8, ABS PS–3–1.
  28. Porst H. et al., Eur Urol, 2007 m.; 51(3):816–824.
  29. Porst H., Premature Ejaculation, Paskelbta: Porst H., Reisman Y. (eds):The ESSM Syllabus of Sexual Medicine.Medix Publishers, Amsterdamas 2012 m.; p. 547–595.
  30. Revicki V. et al., Health and Quality of Life Outcomes, 2008 m.; 6:33.
  31. Rosenberg M. T., Sadovsky R., Identification and diagnosis of premature ejaculation. Int J Clin Pract., 2007 m.; 61(6):903–908.
  32. Screponi E., Carosa E., Di Stasi S. M. et al., Urology 2001 m.; 58(2):198–202.
  33. Shabsigh R., Rowland D., J Sex Med, 2007 m.; 4 (5):1468–1478.
  34. Sotomayor M., J Sex Med, 2005 m.; 2(2):110–114.
  35. Waldinger M. D., Premature Ejaculation Definition and Drug Treatment. Drugs, 2007 m.; 67 (4):547–568.
  36. Pasaulio sveikatos organizacija. ICD-10; 1992 m. p. 355–356.
  37. www.eaasm.eu „The Counterfeiting Superhighway“ ataskaita

Gydytojai specialistai

Vilnius

Robertas Adomaitis

Robertas Adomaitis

Urologas, Seksualinės medicinos gydytojas

Mindaugas Buragas

Mindaugas Buragas

Gydytojas seksopatologas, dermatovenerologas

Antanas Balvočius

Antanas Balvočius

Urologas

Vytautas Kamarauskas

Vytautas Kamarauskas

Urologas, Andrologas

Gyd. R.Narbutas

Gyd. R.Narbutas

Gydytojas urologas

Edmundas Štarolis

Edmundas Štarolis

Gydytojas urologas

Deimantas Šukys

Deimantas Šukys

Gydytojas urologas

Algirdas Rumskas

Algirdas Rumskas

Gydytojas urologas

Narimantas Balčiūnas

Narimantas Balčiūnas

Gydytojas urologas

Zenonas Čekauskas

Zenonas Čekauskas

Gydytojas urologas

Gyd. Prof. B.Dainys

Gyd. Prof. B.Dainys

Chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras

D. Šlaitas

D. Šlaitas

Urologas

Ona Mažylienė

Ona Mažylienė

med.m.daktarė dermatovenerologė

Žyginta Mažylytė

Žyginta Mažylytė

Gydytoja ginekologė

Laimonas Andreika

Laimonas Andreika

Gydytojas urologas

Algirdas Šumila

Algirdas Šumila

Dermatovenerologas

Gydytojai specialistai

Panevėžys

Andrius Preidis

Andrius Preidis

Gydytojas urologas

A. Uksas

A. Uksas

Gydytojas urologas

Gydytojai specialistai

Kaunas

Povilas Aniulis

Povilas Aniulis

Gydytojas Urologas

Med. dr. Stasys Auškalnis

Med. dr. Stasys Auškalnis

Gydytojas urologas, seksologas, onkourologas, turintis aukštą kvalifikaciją urologijoje, seksualinėje medicinoje, inkstų transplantacijoje, onkourologijoje.

Titas Simaška

Titas Simaška

Gydytojas Urologas

Doc. Darijus Skaudickas

Doc. Darijus Skaudickas

Urologas-seksologas, medicinos mokslų daktaras

Vitalijus Žukas

Vitalijus Žukas

Gydytojas seksologas, psichoterapeutas

Gydytojai specialistai

Klaipėda

Arvydas Varaneckas

Arvydas Varaneckas

Gydytojas urologas, seksologas

Mindaugas Danilevičius

Mindaugas Danilevičius

Urologas

M. Jasenas

M. Jasenas

Gydytojas urologas

Mindaugas Paserpskis

Mindaugas Paserpskis

Gydytojas urologas

Alfredas Radziminskas

Alfredas Radziminskas

Urologas, Seksopatologas

Pragiedrulis Velička

Pragiedrulis Velička

Dermatovenerologas, Seksologas

R. Venckus

R. Venckus

Gydytojas urologas

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Seksualinių sutrikimų diagnostika ir gydymas

Gydytojai specialistai

Raseiniai

Šalčininkai

Šilutė, Jurbarkas

Šiauliai

Mažeikiai

Tauragė

Telšiai

Alytus

Marijampolė

Kretinga

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Seksualinių sutrikimų diagnostika ir gydymas

Gydytojai specialistai