Neužsiimkite savigyda ir saugokitės klastočių

PE – sveikatos sutrikimas, kurį galima gydyti, tačiau derėtų neužsiimti savigyda, nes ji nepadeda nustatyti tikslios diagnozės ir ligos priežasčių, be to, rizikuojate pasirinkti netinkamą gydymo būdą.

Gauti informacijos apie sveikatos būklę yra labai svarbu, tačiau turite pasirinkti patikimą duomenų šaltinį. Mokslinės asociacijos arba jų remiamos interneto svetainės pateikia naudingos ir patikimos informacijos apie sveikatos sutrikimus. Bet kuriuo atveju tik gydytojas gali nustatyti PE priežastis (ar tai pirminė, ar antrinė PE), parinkti ir skirti tinkamiausią gydymą. Todėl gydytojo konsultacija yra labai svarbi ir būtina. Be to, atkreipkite dėmesį, kad daugelis šiam sutrikimui gydyti skirtų vaistų yra receptiniai, todėl jei perkate juos interneto svetainėje ir jūsų neprašo pateikti recepto, tokios interneto svetainės gali būti neteisėtos ir prekiauti klastotėmis.

Svarbu, kad jūsų vartojami vaistai nebūtų padirbti, visų pirma dėl jūsų sveikatos ir gerovės ir, žinoma, jūsų saugumo labui, nes nustatyta, kad padirbtuose vaistuose gali būti labai pavojingų medžiagų. Dėl šių priežasčių gydytojo jums skirtus produktus turite pirkti tik pas licencijuotą vaistininką, kuriuo pasitikite, arba visus leidimus turinčioje sertifikuotoje internetinėje vaistinėje (žinokite, kad internetinės vaistinės ne visose šalyse yra teisėtos, sertifikuojamos ir saugios).

Internetas yra didžiausia ir prasčiausiai reguliuojama rinka pasaulyje, kur greta licencijuotų internetinių vaistinių (pastaba: prekyba receptiniais vaistais internetu yra draudžiama visose šalyse) yra daug licencijų neturinčių internetinių svetainių, kuriose prekiaujama ne tik originaliais vaistais, bet ir vaistų klastotėmis. Nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. atvejų nelegaliose interneto svetainėse, kurios slepia savo fizinį adresą, įsigyti medikamentai yra padirbti, o Europos prieigos prie saugių vaistų aljanso (EAASM) ataskaitoje nurodoma, kad 62 proc. internete įsigytų medikamentų neatitinka nustatytų standartų arba yra padirbti ir gana dažnai jų sudėtyje yra medžiagų, kurios nėra nurodytos ant pakuotės ir gali pakenkti jūsų sveikatai.

Naujausiais skaičiavimais visame pasaulyje padirbtų vaistų parduodama už daugiau nei 75 mlrd. JAV dolerių, o nuo 2005 metų iki 2010 metų prekybos mastai šioje srityje išaugo dvigubai. Daugybė atliktų tyrimų taip pat parodė, kad yra daug interneto svetainių, tiekiančių receptinius vaistus be recepto ir daug žmonių, kurie internetu perka medikamentus, nors puikiai suvokia slypinčius pavojus.

„Medikamentų klastotės yra tik dalis platesnio reiškinio – standartų neatitinkančių medikamentų. Skirtumas tas, kad klastojami vaistai – tai preparatai, kurių etiketėje nurodyta neteisinga tapatybė ir (arba) kilmė. Klastojami gali būti tiek etiniai, tiek generiniai produktai. Suklastotais medikamentais yra laikomi ir produktai, ant kurių pakuotės nurodytos teisingos sudedamosios dalys, bet suklastota pati pakuotė, taip pat produktai, kurių sudėtyje yra netinkamos sudedamosios dalys, nėra veikliųjų medžiagų arba tie, kuriuose veikliųjų medžiagų yra nepakankamai.“ (Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimas).

„Standartų neatitinkantys medikamentai – tai produktai, kurių sudėtis ir sudedamosios dalys neatitinka teisingų mokslinių specifikacijų ir kurie dėl to yra neveiksmingi ir dažnai pavojingi pacientui. Standartų neatitinkantys produktai gali atsirasti dėl aplaidumo, žmogaus klaidos, nepakankamų žmogiškų ir finansinių išteklių ar klastojimo.“ (Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimas).

Kuo rizikuojame vartodami vaistų klastotes? Suklastotą vaistą gaunantis asmuo rizikuoja patirti daug įvairių sveikatai žalingų pasekmių. Pacientai gali pajusti netikėtą šalutinį poveikį, alergines reakcijas arba gali pablogėti jų sveikata. Kai kuriuose padirbtuose produktuose nėra jokių veikliųjų medžiagų, o tik inertinės medžiagos, kurios neturi jokios gydomosios galios. Be to, vaistų klastotėse gali būti netinkamų medžiagų, neteisinga tinkamų medžiagų dozė arba juose gali būti pavojingų medžiagų.

Saugiausias būdas įsigyti nepadirbtų receptinių vaistų yra gauti receptą iš gydytojo ir pateikti jį licencijuotai vaistinei, o jeigu norite pirkti internete, turite rinktis tik teisėtas internetines vaistines. Jūsų šalies valdžios institucijos pateikia sąrašą patvirtintų internetinių vaistinių (atkreipkite dėmesį, kad yra nemažai šalių, kur internetinės vaistinės nėra leidžiamos) ir nepirkite iš tų interneto svetainių, kuriose nepateikiamas vaistinės registracijos numeris, adresas ir telefono numeris, nes netikros internetinės vaistinės šių duomenų nenurodo.

Literatūros sąrašas
  1. Althof S. E. et al., J Sex Med., 2010 m.; 7(9):2947–2969.
  2. Atikeler M. K., Gecit I., Senol F. A., Andrologia 2002 m.; 34(6):356–359.
  3. Broderick G. A., J Sex Med, 2006 m.; 3(4):295–302.
  4. Buvat J., J Sex Med, 2011 m.; 8 (Papil. 4):316–327.
  5. Donatucci C. F., J Sex Med. 2006 m.; 3 (Papil. 4):303–308.
  6. Europos urologų asociacijos gairės dėl EFS ir PE, 2012 m.
  7. El-Nashaar A., Shamloul R., J Sex Med., 2007 m.; 4(2):491–496.
  8. Gallo L., Perdonà S., Gallo A., J Sex Med. 2010 m.; 7(3):1269–1276.
  9. Giuliano F. et al., BJU International, 2008 m.; 102 (6):668–675.
  10. Giuliano F., Clement P., Eur Urol, 2006 m.; 50 (3):454–466.
  11. Graziottin A., Althof S., J Sex Med, 2011 m.; 8 Papil. 4:304–309.
  12. Halvorsen J. G. et al., J Am Board Fam Pract, 1992 m.; 5:51–612.
  13. http://www.fda.gov/Drugs/DrugSafety/ucm169898.htm
  14. http://www.sciencedaily.com/releases/2012/02/120222093503.htm
  15. Jannini E. A. et al., Sessuologia Medica., Trattato di psicosessuologia e medicina della sessualità. Elsevier Masson Ed. 2007 m.
  16. Jannini E. A., Lombardo F., Lenzi A., Int J Androl, 2005 m.; 28 Papil. 2:40–45.
  17. Jannini E. A., Porst H., J Sex Med, 2011 m.; 8 Papil. 4:301–303.
  18. Jannini E. A., Simonelli C., Lenzi A., J Endocrinol Invest, 2002 m.; 25(11):1006–1019.
  19. Laumann E. O., Paik A., Rosen R. C., JAMA. 1999 m.; 281 (6):537–544.
  20. Limoncin E., Tomassetti M., Gravina G. L. et al., J Urol, 2012 m. lapkričio 6 d. Atviro formato elektroninė knygos versija prieš spausdinant.
  21. Lindau S. T., Schumm L. P., Laumann E. O. et al., NEngl J Med 2007 m.; 357:762–74.
  22. Masters W. H., Johnson V. E., Human sexual inadequacy. Bostonas: Little Brown; 1970 m.:92–115.
  23. McCarty E. J., Core Evidence 2012 m.; 7:1–14.
  24. McMahon C. G. et al., J Sex Med, 2008 m.; 5:1590–1606.
  25. McMahon C. G. et al., J Sex Med, 2011 m.; 8:524–539.
  26. McMahon C. G., Jannini E., Waldinger M., Rowland D., J Sex Med, 2013 m.; 10(1):204–229.
  27. Montorsi F., J Sex Med, 2005 m.; Papil. 1:8, ABS PS–3–1.
  28. Porst H. et al., Eur Urol, 2007 m.; 51(3):816–824.
  29. Porst H., Premature Ejaculation. Paskelbta: Porst H., Reisman Y. (eds):The ESSM Syllabus of Sexual Medicine.Medix Publishers, Amsterdamas 2012 m.; p. 547–595.
  30. Revicki V. et al., Health and Quality of Life Outcomes, 2008 m.; 6:33.
  31. Rosenberg M. T., Sadovsky R., Identification and diagnosis of premature ejaculation. Int J Clin Pract., 2007 m.; 61(6):903–908.
  32. Screponi E., Carosa E., Di Stasi S. M. et al., Urology, 2001 m.; 58(2):198–202.
  33. Shabsigh R., Rowland D., J Sex Med, 2007 m.; 4 (5):1468–1478.
  34. Sotomayor M., J Sex Med, 2005 m.; 2(2):110–114.
  35. Waldinger M. D., Premature Ejaculation Definition and Drug Treatment. Drugs, 2007 m.; 67 (4):547–568.
  36. Pasaulio sveikatos organizacija. ICD–10; 1992 m. p. 355–356.
  37. www.eaasm.eu „The Counterfeiting Superhighway“ ataskaita.

Gydytojai specialistai

Vilnius

Robertas Adomaitis

Robertas Adomaitis

Urologas, Seksualinės medicinos gydytojas

Mindaugas Buragas

Mindaugas Buragas

Gydytojas seksopatologas, dermatovenerologas

Antanas Balvočius

Antanas Balvočius

Urologas

Vytautas Kamarauskas

Vytautas Kamarauskas

Urologas, Andrologas

Gyd. R.Narbutas

Gyd. R.Narbutas

Gydytojas urologas

Edmundas Štarolis

Edmundas Štarolis

Gydytojas urologas

Deimantas Šukys

Deimantas Šukys

Gydytojas urologas

Algirdas Rumskas

Algirdas Rumskas

Gydytojas urologas

Narimantas Balčiūnas

Narimantas Balčiūnas

Gydytojas urologas

Zenonas Čekauskas

Zenonas Čekauskas

Gydytojas urologas

Gyd. Prof. B.Dainys

Gyd. Prof. B.Dainys

Chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras

D. Šlaitas

D. Šlaitas

Urologas

Ona Mažylienė

Ona Mažylienė

med.m.daktarė dermatovenerologė

Žyginta Mažylytė

Žyginta Mažylytė

Gydytoja ginekologė

Laimonas Andreika

Laimonas Andreika

Gydytojas urologas

Algirdas Šumila

Algirdas Šumila

Dermatovenerologas

Gydytojai specialistai

Panevėžys

Andrius Preidis

Andrius Preidis

Gydytojas urologas

A. Uksas

A. Uksas

Gydytojas urologas

Gydytojai specialistai

Kaunas

Povilas Aniulis

Povilas Aniulis

Gydytojas Urologas

Med. dr. Stasys Auškalnis

Med. dr. Stasys Auškalnis

Gydytojas urologas, seksologas, onkourologas, turintis aukštą kvalifikaciją urologijoje, seksualinėje medicinoje, inkstų transplantacijoje, onkourologijoje.

Titas Simaška

Titas Simaška

Gydytojas Urologas

Doc. Darijus Skaudickas

Doc. Darijus Skaudickas

Urologas-seksologas, medicinos mokslų daktaras

Vitalijus Žukas

Vitalijus Žukas

Gydytojas seksologas, psichoterapeutas

Gydytojai specialistai

Klaipėda

Arvydas Varaneckas

Arvydas Varaneckas

Gydytojas urologas, seksologas

Mindaugas Danilevičius

Mindaugas Danilevičius

Urologas

M. Jasenas

M. Jasenas

Gydytojas urologas

Mindaugas Paserpskis

Mindaugas Paserpskis

Gydytojas urologas

Alfredas Radziminskas

Alfredas Radziminskas

Urologas, Seksopatologas

Pragiedrulis Velička

Pragiedrulis Velička

Dermatovenerologas, Seksologas

R. Venckus

R. Venckus

Gydytojas urologas

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Seksualinių sutrikimų diagnostika ir gydymas

Gydytojai specialistai

Raseiniai

Šalčininkai

Šilutė, Jurbarkas

Šiauliai

Mažeikiai

Tauragė

Telšiai

Alytus

Marijampolė

Kretinga

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Gydytojo Greta-Pečiulytė

Seksualinių sutrikimų diagnostika ir gydymas

Gydytojai specialistai