Vyrų pažeidžiamumas – tai ne mitas. Iš tiesų tai savotiškas tabu, kažkas, ką reikia slėpti, jei tik pavyksta. Tačiau vyrai iš tiesų yra pažeidžiami ir jų pažeidžiamumas kyla iš to, ką psichologai vadina „vaidmens praradimu“. Nuo aštunto dešimtmečio lyčių vaidmuo gerokai pakito ir buvo sulaužyta daug neabejotinų tiesų, pasikeitė nuo senovės galiojusi pusiausvyra, kuri vienu ar kitu būdu neleido porai iširti. Po šios „pertvarkos“ vyrai tapo silpnesni. Moterų išsilaisvinimas atskleidė (ypač santykiuose) vyrų priklausomybę ir silpnumą, kuris anksčiau buvo slepiamas. Toks vaidmens praradimas, savo ruožtu, sukėlė sumaištį ir įtampą, kurią vyrams tenka slėpti, kad ji nepaveiktų jų socialinio gyvenimo ir dar labiau nepakeistų vaidmens. Dėl to atsiranda daugybė fizinių, psichologinių ir psichosomatinių sutrikimų, kurie, be kita ko, gali turėti neigiamos įtakos seksualiniam gyvenimui.
Tačiau nutylėti ir slėpti savo silpnumą vyrams ne išeitis, ypač seksualumo srityje. Kalbėdami apie savo problemas su partnere ir gydytoju jie pasirodo esantys ne silpni, o stiprūs. Tokiu būdu jie gali padėti sau nustatyti, kas yra negerai, ir išspręsti kilusią problemą.
Priešlaikinė ejakuliacija, uždelsta ejakuliacija, erekcijos funkcijos sutrikimas, prarastas lytinis potraukis, pernelyg didelė aistra – sąrašas seksualinių sutrikimų, kuriuos gali patirti vyras, yra ilgas. Ir labai dažnai bendras jų veiksnys yra hormonai. Vyrų seksualumui didelį poveikį daro testosteronas – hormonas, kuris nuo gimimo gaminasi abiejų lyčių organizme, o suaugusių vyrų organizme jo yra iki 20 kartų daugiau nei gimimo metu. Testosteronas suderina geismą su pačiu lytiniu aktu, reguliuodamas erekcijos pradžią ir pabaigą. Todėl testosteronas yra vyriškumo esmė, tačiau jo kiekis organizme nėra stabilus ir pastovus. Sumažėjus vyro lytiniam aktyvumui arba kuriam laikui visiškai atsisakius sekso, sėklidės gamina mažiau testosterono, o lytiniam aktyvumui vėl išaugus – testosterono kiekis vėl tampa normalus. Dėl šios priežasties geriausia priemonė praradus lytinį potraukį yra tiesiog vėl pradėti mylėtis.
Mylėjimosi metu atsirandantys sutrikimai patys savaime nėra liga, o tik vienos ar kelių skirtingų problemų simptomas. Meilės akte dalyvauja nervai, perduodantys jutiminius signalus į smegenis (taip vykdomi nurodymai), arterijos, kuriomis kraujas plūsta į varpą, ir venos, kurios neleidžia kraujui ištekėti atgal, bei subalansuota hormonų sistema. Bet kuri šios sistemos grandis gali sutrikti. Tada, kaip ir automobilyje, reikia nustatyti tokio „gedimo“ priežastį.
Urologas, Seksualinės medicinos gydytojas
Gydytojas seksopatologas, dermatovenerologas
Urologas
Urologas, Andrologas
Gydytojas urologas
Gydytojas urologas
Gydytojas urologas
Gydytojas urologas
Gydytojas urologas
Gydytojas urologas
Chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
Urologas
med.m.daktarė dermatovenerologė
Gydytoja ginekologė
Gydytojas urologas
Dermatovenerologas
Gydytojas Urologas
Gydytojas urologas, seksologas, onkourologas, turintis aukštą kvalifikaciją urologijoje, seksualinėje medicinoje, inkstų transplantacijoje, onkourologijoje.
Gydytojas Urologas
Urologas-seksologas, medicinos mokslų daktaras
Gydytojas seksologas, psichoterapeutas
Gydytojas urologas, seksologas
Urologas
Gydytojas urologas
Gydytojas urologas
Urologas, Seksopatologas
Dermatovenerologas, Seksologas
Gydytojas urologas
Seksualinių sutrikimų diagnostika ir gydymas